Aplinkosauga

Saugoti aplinką, kurioje gyvename, – vienas svarbiausių mūsų uždavinių. Žalioji energetika – vienas efektyviausių būdų kiekvienam iš mūsų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir gamtos išsaugojimo.

Kodėl biokuras yra ekologiška kuro rūšis? 

Biokuras yra atsinaujinantis energijos šaltinis – medžiai, javai (šiaudai) ar kiti biokuru virstantys ištekliai atauga. Tai svarbiausias atsinaujinančio – žaliojo, ekologiško – ir iškastinio – senkančio, neatsikuriančio – kuro skirtumas. 

Pagal tarptautinius susitarimus, atsinaujinančių išteklių naudojimas energetikoje nėra laikomas skatinančiu šiltnamio efektą, o deginant biokurą išsiskiriantis CO2 neskatina klimato atšilimo.

Taip yra todėl, kad augdami augalai ir medžiai vykdo fotosintezę ir iš atmosferos sugeria CO2. Jo sugeriama lygiai tiek, kiek vėliau deginant išskiriama į aplinką. Vadinasi, auginant ir deginant biokurą bendras CO2 kiekis aplinkoje nepadidėja.

Jei biokuru virstančios medienos atliekos, nekondicinė mediena, šiaudai ar kitos organinės žaliavos būtų ne deginami, o paliekami supūti, irimo metu į aplinką išsiskirtų lygiai toks pat CO2 kiekis kaip ir jas deginant.  

Visiškai priešingai vyksta deginant iškastinį kurą – tai dujos, mazutas, akmens anglys ir kiti iš žemės gelmių išgaunami ištekliai. Deginant šį kurą į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai CO2, taip pat įvairių metalų (sieros, azoto ir kt.) junginiai, kurie natūraliai į aplinką nepatektų. Būtent todėl deginamas iškastinis kuras skatina šiltnamio efektą ir teršia aplinką – per tūkstančius metų žemėje susikaupusi anglis CO2 pavidalu akimirksniu paleidžiama į atmosferą.   

Europos Sąjunga ir kitos pasaulio šalys siekia reguliuoti į atmosferą išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl iškastinio kuro katilinėms būtina išsipirkti specialius taršos leidimus. Nuo 2016 m. įsigaliojus griežtesnei ES aplinkosaugos direktyvai, iškastinį kurą deginančioms katilinėms prireiks didelių investicijų specialiems elektrostatiniams filtrams įrengti, o tai padidins šių katilinių gamybos kainą. Biokuro katilinėms nei taršos leidimų, nei specialių filtrų nereikia.

Mažinant klimato kaitą skatinama atsinaujinančios energetikos plėtra, siekiama ją decentralizuoti ir priartinti prie galutinių vartotojų.  Biokuras yra viena perspektyviausių atsinaujinančios energijos rūšių, nes jo gausu Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Šilumos gamybai biokuras jau seniai ir plačiai naudojamas Šiaurės šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Danijoje.   

Lietuva yra įsipareigojusi pagal Europos Sąjungos direktyvą iki 2020 m. 23% suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.